šokterėti

šókterėti, -ėja (-ia K, NdŽ; N), -ėjo intr. KI662, Rtr, KŽ žr. šoktelėti: 1. H, N, L, M, Š Ar arklys šokterėtų, kaipgi teip nieko nepaturot Sdk. Linksmai šokterėjęs ir šūktelėjęs, puola berniukas praustis rš. Žirgužis šokterėjo, balnužis krypterėjo KlvD47. Prasilinksminkis nevaisinga, kuri negimdai: šokterėk [iš džiaugsmo] ir šauk, kuri nevargsti gimdyme BtPvG4,27. | prk.: Užtat prekystė čia žymiai šokterėjo TS1903,9. ║ ŽCh137, ST279 sujudėti, suspurdėti: Kaip tiktai išgirdo Elzbieta pasveikinimą Marijos, šokterėjo kūdikelis žyvate jos BtLuk1,41. 2. Šókterėk ten ir gausi J. 3. žr. šoktelėti 7: Mano širdis šókterėjo iš džiaugsmo KI108. Iš dėkavojimo širdis kūne šokterėjo Ns1832,6. \ šokterėti; pašokterėti